Emigracija · Analizė
Emigracija vėl auga? Ką iš tiesų rodo šių metų skaičiai ir ką jie reiškia JK lietuviams
Šešerius metus iš eilės į Lietuvą grįždavo daugiau piliečių, nei išvykdavo. Išankstiniai 2026 m. duomenys rodo, kad šis skirtumas beveik išnyko, o rugsėjį išvykusiųjų buvo daugiau nei grįžusiųjų. Jungtinė Karalystė tebėra viena pagrindinių emigracijos krypčių. Aiškinamės, kas žinoma tiksliai, kas – dar ne, ir ką tai reiškia čia gyvenantiems lietuviams.
Ką rodo skaičiai
Spalio 14 d. LRT paskelbė išankstinius migracijos duomenis:
- šiemet grįžusiųjų Lietuvos piliečių (per 12 tūkst.) buvo tik maždaug 500 daugiau nei išvykusiųjų;
- vasarį–gegužę išvykusiųjų ir grįžusiųjų skaičiai buvo labai panašūs, rugpjūtį – susilygino;
- rugsėjį išvyko daugiau piliečių, nei grįžo;
- daugiau emigruoja vyrų nei moterų, dauguma išvykstančiųjų – darbingo amžiaus;
- pagrindinės kryptys jau kurį laiką nesikeičia: Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Vokietija.
Palyginimui: URM, remdamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, birželį skelbė, kad 2025 m. grįžo 19 310 piliečių, o išvyko 9 940 – grįžusiųjų buvo beveik dvigubai daugiau.
Ko kol kas nežinome
Duomenys išankstiniai. Valstybės duomenų agentūros specialistė Vaiva Randytė LRT pabrėžė, kad šiuo metu skelbiama migracijos statistika yra išankstinė ir bus tikslinama. Mūsų vertinimu, galutinių metų skaičių reikėtų laukti kitais metais.
Metai dar nesibaigė. Ar 2026-ieji baigsis neigiamu piliečių migracijos balansu, priklausys nuo paskutinių mėnesių. Kol kas teisinga sakyti, kad grįžtančiųjų persvara beveik išnyko, o ne kad prasidėjo nauja masinė emigracija.
Durys neuždarytos. 2024-aisiais atlikto tyrimo duomenimis, kuriuos nurodo LRT, šeši iš dešimties emigrantų neatmetė galimybės kada nors grįžti, tačiau greičiausiai ne anksčiau nei po penkerių metų.
Kodėl žmonės vėl išvyksta
LRT pranešime kaip priežastys nurodomos aukštos pragyvenimo išlaidos, labai brangus būstas, kylančios prekių ir paslaugų kainos bei konkurencija su imigrantais darbo rinkoje.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT teigė, kad pagrindinės priežastys yra ekonominės: Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje už panašų darbą, jo vertinimu, galima uždirbti apie dvigubai daugiau. Ekspertų teigimu, prie to prisideda ir geopolitinis nerimas, baimė dėl karo. Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad kuo ilgiau žmonės gyvena svetur, tuo mažesnė tikimybė, kad jie grįš: susikuriami draugų ratai, šeimos, vaikai eina į vietos mokyklas. Anot jo, Lietuvai reikia aiškios imigracijos politikos.
Ką siūlo valdžia
- Lietuviškos mokyklos. Užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas ragina išeivijos šeimas leisti vaikus į lituanistines mokyklas – tai padeda išlaikyti kalbą ir ryšį su Lietuva.
- Šeimos paketas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė LRT sakė, kad Šeimos paketo projekte siūloma emigrantams, parsivežantiems šeimas, mokėti nuo 2 iki 5 tūkst. eurų, o integracijai – dar po tūkstantį eurų. Svarbu: tai projektas. Ministrės teigimu, Vyriausybė siekia, kad įstatymų paketas būtų priimtas šį rudenį, tačiau kol jis nepriimtas, sumos ir sąlygos gali keistis.
Mūsų vertinimas: ką tai reiškia JK lietuviams
- Skaičiai – ne priežastis panikuoti, bet signalas. Šešerius metus trukusi tendencija nutrūko. Tikėtina, kad Lietuvos pragyvenimo kaina ir atlyginimų skirtumas su Vakarų Europa vėl tampa svarbūs žmonių sprendimams.
- JK išlieka viena pagrindinių krypčių. Tai reiškia, kad čia gyvenanti bendruomenė gali vėl augti, o naujai atvykstantiems reikės patikimos informacijos apie darbą, būstą ir teises. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečiams, atvykstantiems į JK dabar, galioja kitos taisyklės nei iki „Brexit“: ES įsikūrimo schema (EU Settlement Scheme) taikoma tik tiems, kurie JK pradėjo gyventi iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir jų šeimos nariams, su kuriais ryšys užsimezgė iki tos datos (vaikams – ir vėliau gimusiems). Kitiems, norintiems JK gyventi ar dirbti, reikia vizos; be jos galima atvykti tik trumpam, kaip lankytojui.
- Svarstantiems grįžti – laukti tikslumo. Jei planuojate grįžti su šeima, verta sekti, ar ir kokios formos bus priimtas Šeimos paketas. Informaciją apie grįžimą teikia URM centras „Grįžtu LT“ (griztu.lt).
- Ryšys su Lietuva nepriklauso nuo adreso. Lituanistinės mokyklos, bendruomenės ir lietuviška žiniasklaida padeda išlaikyti kalbą ir tapatybę – nesvarbu, ar šeima kada nors grįš.
„Londono Žinios“ paskelbs galutinius 2026 m. migracijos duomenis, kai juos patvirtins Valstybės duomenų agentūra.
Parengta pagal LRT (2026 m. spalio 14 d., aut. Irma Janauskaitė; 2026 m. rugsėjo 17 d.) informaciją, URM duomenis, kuriuos 2026 m. birželio 3 d. paskelbė LRT English (BNS), URM informaciją apie „Grįžtu LT“ ir „Citizens Advice“ informaciją apie ES įsikūrimo schemą.
Perspausdinant būtina nurodyti Londonozinios.com kaip šaltinį.